- žybterėti
- žýbterėti, -ėja (-ia NdŽ), -ėjo K.Būg, KŽ žr. žybtelėti: 1. Pirmutinis žaibas žýbterėjo ir trinkterėjo, ir karvė nusirito Žž. Kap atdarė duris, žýbterėjo, nu i trenkė ją tarpu durų Šlvn. Tik žýbterėjo ugnelė, ir namas dega Mrk. Saulė tik vienąkart žýbterėjo Ds. Aš dar vis vaikiu tebesu, nes tikroji venčiavonės žvaizdė man lig šiol nėra žybterėjus MitI76(Klp). | Ašarų sklidinose akyse žybterėjo nežemiškos laimės ugnelė prš. 2. Staiga jis nei šiaip, nei taip žybterėjo į mane akimis I.Šein. 3. žr. žybtelėti 5: Kad žýbterėjo akmeniu ančiakin Ds. 4. intr. prk. greitai, šauniai ką padaryti: Žýbterėjai tokiuo arkliu ir turguj Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.